Sanoja: Anubi. Gyvenimo Kritimà Dovanosim Krankliui.

SutemA? krantai ir dvasia nemirtinga a??
RamA»s, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos iA° laimA«s
Jos jA  paA?A?sta sublizga kaip dalgis.

Jos mA«gsta kai A?mogA? dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
KranklA? jos kvieA?ia ir A?velgia A? gelmA¦
Nustato jo vertA¦, kai pykA?iu akys jo A°vieA?ia.

Esam jo tik A°eA°A«lis, Mirtis viduje,
Kai kranklys paA°A«lA¦s a?? Mirtis iA°orA«je.

AA°triais nagais A? sutemA? A°alA?,

VA«liA? takais nuneA°ti jis gali.
Jo laukiam, geidA?iam ir tylim...
Lai iA°girs mus! UA? tai jA? ir mylim.

Jo A?vilgsnA?, prisilietimA  dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritimA  dovanosiu Jam.